Straipsnyje analizuojama Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) integracija į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, pabrėžiant šios misijos strateginę svarbą regioniniam saugumui ir Aljanso kolektyvinei gynybai. Aptariama misijos raida nuo jos pradžios 2004 m., išskiriant esminius geopolitinius įvykius, tokius kaip 2014 m. Krymo aneksija, ir jų įtaką NATO veiksmams regione. Detaliai nagrinėjamas KOP vaidmuo užtikrinant oro erdvės saugumą, įskaitant logistinę ir techninę paramą sąjungininkų kontingentams, veikiantiems Šiaulių aviacijos bazėje. Taip pat analizuojamas technologinis bendradarbiavimas ir operacinė sąveika su NATO partneriais, atskleidžiant KOP indėlį į bendrą oro gynybos planą.
Iš Lietuvos kilęs karo inžinierius ir artilerijos specialistas Kazimieras Semenavičius 1650 m. veikale „Didysis artilerijos menas“ („Artis Magnae Artilleriae“) apibendrino žinias apie to meto parako raketas ir jų gamybos technologiją, pirmą kartą iškėlė daugiapakopės raketos, raketinės artilerijos bei raketos stabilizavimo sparnelių idėjas. Istorijos vingiai neleido Lietuvoje plėtoti raketų mokslo ir pritaikyti raketų privalumų krašto gynyboje ir karyboje. Tačiau niekas neprarasta, viską dar galime pasivyti, todėl svarbu žinoti, kaip toli pažengė raketų mokslas ir kokio sudėtingumo dabar yra raketos. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete yra dėstomas dalykas „Kosmoso technologijų pagrindai“. Paskaitose ir seminaruose kalbama ir apie raketas. Medžiagą sukūrė dr. Liudas Tumonis ir prof. Kęstutis Arlauskas, finansuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybei per Europos kosmoso agentūrą.
Šiame straipsnyje trumpai aptarsime raketos veikimo principus ir jų klasifikaciją. Raketų istorijos tema yra labai plati, todėl šį kartą ją praleisime ir kreipsime dėmesį į pagrindinius klausimus, susijusius su balistinėmis raketomis. Taip pat išsiaiškinsime, kaip veikia balistinės raketos ir kaip Rusija šiandien yra jomis apsiginklavusi. Šis tekstas yra autoriaus intelektinės analizės produktas, todėl rekomendacijos ir išvados gali nesutapti su oficialia Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo politika.
The paper discloses theoretical approach of multi-domain military operations (later – MDO) and how it might be used by small NATO countries. Hereby NATO MDO is being understood as multinational approach, operational goal focused, joint armed force operations. Additional to this future warfare insights are being provided revealing difficulties of small NATO countries facing MDO or even higher level of military operations. In order to meet the goal of the article content analysis was executed disclosing various perspective on MDO and its’ application using official, public available information sources. The results of the paper determine difficulties for small NATO countries to execute MDO or even higher profile operations and for this case its’ leads to necessity to integrate national armed forces into bigger ones like NATO alliance. Final outcome of the paper disclose that modern warfare requires more than just MDO but rather joint all domain operations (later – JADO). Hereby JADO is new venue to face future conflict which goes beyond military domain and for this purpose small countries have to adopt accordingly.