Amid renewed interest in total defense frameworks within European strategic communities, this article explores the intersection of civilianled resistance to external armed aggression and the broader concept of national resilience in contemporary warfare. Through a comparison of two case studies–the grassroots resistance of Ukrainian civilians to Russian aggression since February 24, 2022, and the mobilization of Israeli civilians in response to the Hamas attack of October 7, 2023–this article assesses the strategic and operational relevance of civilian resistance within total and comprehensive defense models.
Furthermore, our findings validate the applicability of total defense in the context of protracted conflicts while also revealing internal tensions and complexities. The study underscores the decisive role of decentralized, civilian-led resistance in absorbing the initial shock of aggression and shaping the early trajectory of war. However, it also argues that while civilian engagement is indispensable during the initial phase, it later becomes only one component within the broader framework of national resilience. Nevertheless, in the mid- and protracted stages of a conflict, the soft-power factor of civil society’s will to fight is vital to sustain hard-power military capacity and societal functioning over time. Ultimately, the Ukrainian and Israeli experiences point to the need to reconceptualize civilian resistance as a foundational, not auxiliary, pillar of national resilience and total defense, particularly in an era marked by the “civilianization” of armed conflicts and the resurgence of long wars.
Šiame straipsnyje nagrinėjami ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir atsparumo klausimai, susiję su kintančiomis grėsmėmis ir požiūrio į šią infrastruktūrą kaita, kai palaipsniui pereinama nuo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos prie jos atsparumą palaikančių ir užtikrinančių priemonių. Atsižvelgiant į didėjančią geopolitinę įtampą, kibernetines grėsmes ir klimato kaitos pavojus, ypatingos svarbos in- frastruktūros apsaugai keliami vis didesni reikalavimai. Ši infrastruktūra tampa vis svarbesnė užtikrinant nacionalinį saugumą ir visuomenės gerovę. Straipsnyje nagrinėjami ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procesai ir sprendiniai, analizuojami pagrindiniai organizaciniai ir teisiniai tokios infrastruktūros valdymo aspektai, taip pat aptariami NATO ir Europos Sąjungos požiūrio į šią infrastruktūrą pokyčiai. Apžvelgiamas ir Lietuvos atvejis: dabartinė ypatingos svarbos infrastruktūros valdymo būklė ir būsimi veiksmai, susiję su Europos Sąjungos ypatingos svarbos subjektų atsparumo direktyvos integravimu į nacionalinį reguliavimą. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai, kaip toliau stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą ir atsparumą.
Straipsnyje tyrinėjamos žymių lietuviškų lėktuvų konstruktorių asmenybės – apžvelgiami Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio charakteriai, jų būdo savybes formavę gyvenimo įvykiai ir istoriniai momentai. Paliečiami ir svarbiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos aviacijos istorijos įvykiai.
Straipsnyje siekiama ne lyginti žymiuosius lakūnus vieną su kitu, o patyrinėti šių asmenybių bruožus, kuriais išsiskyrė iš kolegų aviatorių. Pasitelkus vaizdingą pasakojimo stilių, aptariami abiejų lėktuvų konstruktorių biografiniai faktai. Lietuvos aviacijos istorijos internetinėje svetainėje „Plieno sparnai“ publikuojami amžininkų atsiminimai papildomi istorikų tyrimų įžvalgomis.
Šiuo straipsniu taip pat siekiama sudominti skaitytoją išskirtiniu Lietuvos aviacijos laikotarpiu – pirmaisiais jos kūrimosi žingsniais. Būtent šiuo sudėtingu Lietuvai metu lėktuvus ir pradėjo konstruoti J. Dobkevičius bei A. Gustaitis. Sukonstruoti lėktuvų modeliai išsamiai neaptariami, tik išskiriamos jų pagrindinės savybės. Pabrėžiami šių talentingų aviacijos inžinierių pomėgiai, todėl straipsnio pavadinimui ir pasirinktas šachmatams būdingas terminas „partija".