Karo archyvas

Straipsnyje pristatomi taktinės žvalgybos uždaviniai, jų formavimo ir vykdymo metodai, nagrinėjama, kaip sekėsi juos atlikti pratybose ir bendradarbiaujant skirtingoms pajėgoms, ir daugelis kitų susijusių su taktine žvalgyba klausimų. Aptariamas taktinės žvalgybos uždavinio planavimas – nuo dalinio štabe žinių rinkimo plano sudarymo iki įsakymo žvalgybą vykdančiam patruliui. Analizuojama, į kokius veiksnius tuo metu atsižvelgdavo vadai planuodami ir priimdami sprendimus siųsti žvalgus į žvalgybą. Nagrinėjant žvalgybos užduotis nuo pėstininkų iki aviacijos lygmens supažindinama, kaip ir kur kariuomenė naudojo taktinę žvalgybą, kaip žvalgyba galėjo pereiti į kautynes. Darbe remiamasi Lietuvos kariuomenės išlikusiais dokumentais, kuriuose pateikti manevrų vertinimai ir pastabos, atskleidžiančios, kokių problemų kildavo vykdant taktinę žvalgybą.

1919–1940 m. Lietuvos kariuomenė daugiausia buvo komplektuojama iš šauktinių ir tai lėmė, kad reikšminga visuomenės dalis turėjo atlikti arba buvo atlikusi karo tarnybą. Iš viso tarpukariu Lietuvos kariuomenėje tarnavo apie 280 tūkst. vyrų. Tai – ženklus skaičius, turint omenyje, kad šalyje gyveno 2–2,5 mln. gyventojų ir beveik penktadalis jų buvo tautinių mažumų atstovai, kurie irgi tarnavo Lietuvos kariuomenės gretose. Be to, 1923–1939 m. Lietuvos sudėtyje buvo autonominis Klaipėdos kraštas, kurio buvo kitokia praeitis, kultūrinė ir religinė savastis. Šio regiono tautinė sudėtis gerokai skyrėsi nuo kitų Lietuvos regionų sudėties. Klaipėdos krašte dominavo vokiečių tautybės ir kultūros atstovai. Tautiniai skirtumai modernaus nacionalizmo epochoje Lietuvos valstybėje ir jos kariuomenėje kėlė įtampų.