Karo archyvas

Lietuvos visuomenės angažuotumo problematika Prancūzijos – Rusijos karinio konflikto laikotarpiu istoriografijoje nuolatos sulaukia išskirtinio dėmesio ir yra nagrinėjama pasirenkant įvairius politinius, socialinius, ekonominius,karinius ir civilizacinius aspektus. Bene mažiausiai atlikta lokalių tyrimų, apimančių regionų, ypač atskirų vietovių, istorinių retrospektyvų, siekiant išsiaiškinti jų bendruomenių veikimo karo sąlygomis istorines aplinkybes, ypatybes ir jas lemiančius veiksnius.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės sunkiosios kavalerijos dalinių kovos 1648–1676 m. karuose su kazokais, Maskvos valstybe, vėliau – Turkija ir totoriais. Pirmojoje jo dalyje analizuojami tuo laikotarpiu įvykę Lietuvos kariuomenės vidaus struktūros pokyčiai, dėl kurių husarai pamažu prarado dominuojamą padėtį, užleisdami vietą vidutinei ir lengvajai kavalerijai.

Straipsnyje aptariami XVII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės husarų tekstai, jais remiantis analizuojamos sunkiosios kavalerijos karių patirtys XVII a. karuose su Rusija, Švedija ir Osmanų imperija bei karybos istorijai svarbūs reiškiniai. Remiantis karuose tiesiogiai dalyvavusių kavaleristų atsiminimais ir korespondencija, aptariamas husarų pasiruošimas ir dalyvavimas karo veiksmuose, jų vaidmuo mūšiuose, taip pat karių požiūris į vadovybę, santykiai su savo dalinio ir kitų dalinių kariais, disciplinos klausimai bei karinės tradicijos. Sunkiųjų kavaleristų tekstai atskleidžia ir svarbius Lietuvos kariuomenės dalyvavimo XVII a. karuose aspektus. Tai gyvas savo kariuomenės ir priešų kariuomenių veiksmų aprašymas, karo veiksmų teatrais tapusių kraštų ir jų vietovių apibūdinimas.