Karo archyvas

Lietuvos visuomenės angažuotumo problematika Prancūzijos – Rusijos karinio konflikto laikotarpiu istoriografijoje nuolatos sulaukia išskirtinio dėmesio ir yra nagrinėjama pasirenkant įvairius politinius, socialinius, ekonominius,karinius ir civilizacinius aspektus. Bene mažiausiai atlikta lokalių tyrimų, apimančių regionų, ypač atskirų vietovių, istorinių retrospektyvų, siekiant išsiaiškinti jų bendruomenių veikimo karo sąlygomis istorines aplinkybes, ypatybes ir jas lemiančius veiksnius.

2023 metais „Karo archyve“ buvo išspausdinta straipsnio „1812 m. kariniai epizodai Kaune“ I dalis „Istorinis Napoleono kariuomenės persikėlimas per Nemuną ir Nerį ties Kaunu birželio 24–25 d.“, kurioje aprašomas Prancūzijos Didžiosios armijos Vidurinės armijos persikėlimas tomis dienomis ties Kaunu1. Straipsnio „1812 m. kariniai epizodai Kaune“ II dalis skirta 1812 m. gruodžio 11, 12 ir 13 d. įvykiams, ypač paskutinėms 1812 m. Didžiosios armijos ariergardų kautynėms. Ši tema tikriausiai niekada nebus išsemta, nes kaskart į ją gilindamasis pradedi suvokti, kokie svarbūs Europai istoriniai ir kariniai įvykiai tuo metu vyko mažame Lietuvos mieste – Kaune ir kaip jie prisidėjo prie svarbių politinių ir karinių pokyčių, nes po jų vėl įsigalėjo feodalinė monarchija, o Lietuvos didesnėje dalyje – carinės Rusijos priespauda.

Straipsnio tema – Vitebsko mūšis, įvykęs 1664 m. birželio 16 d. Šiame susirėmime Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Mykolo Kazimiero Paco, kurioje buvo apie 3000 karių, visiškai sutriuškino Maskvos Naugardo junginio („razriado“)1 pajėgas, vadovaujamas kunigaikščio Ivano Chovanskio (Ивáн Андрéевич Ховáнский) (apie 6000 karių). Priešas patyrė didžiulių nuostolių, o tai reiškė, kad šiaurinė caro kariuomenės grupuotė keliems mėnesiams buvo visiškai eliminuota iš tolesnių veiksmų. Nors lietuviams nepavyko užimti paties Vitebsko, užsitikrinę šią kryptį, jie sugebėjo susitelkti į veiksmingą pagrindinių Maskvos pajėgų atrėmimą Dniepro linijoje.

Straipsnyje aptariami XVII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės husarų tekstai, jais remiantis analizuojamos sunkiosios kavalerijos karių patirtys XVII a. karuose su Rusija, Švedija ir Osmanų imperija bei karybos istorijai svarbūs reiškiniai. Remiantis karuose tiesiogiai dalyvavusių kavaleristų atsiminimais ir korespondencija, aptariamas husarų pasiruošimas ir dalyvavimas karo veiksmuose, jų vaidmuo mūšiuose, taip pat karių požiūris į vadovybę, santykiai su savo dalinio ir kitų dalinių kariais, disciplinos klausimai bei karinės tradicijos. Sunkiųjų kavaleristų tekstai atskleidžia ir svarbius Lietuvos kariuomenės dalyvavimo XVII a. karuose aspektus. Tai gyvas savo kariuomenės ir priešų kariuomenių veiksmų aprašymas, karo veiksmų teatrais tapusių kraštų ir jų vietovių apibūdinimas.