Karo archyvas

Straipsnyje, remiantis publikuotais ir archyviniais šaltiniais, analizuojamos Prūsijos lietuvių karo tarnybos patirtys pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, sutelkiant dėmesį į Prūsijos lietuvių įsitraukimą į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavimą Nepriklausomybės kovose 1919 m. pirmoje pusėje, akcentuojant Žemaičių bataliono, kuris buvo skirtas Prūsijos lietuviams, Tauragėje kūrimą ir gana trumpalaikę veiklą. Aptariamos Žemaičių bataliono, kuris galimai buvo svetimas Prūsijos lietuvių tapatybei, pavadinimo suteikimo priežastys, fragmentiški šio dalinio kovos epizodai, jo vado Jurgio Aukštuolaičio vaidmuo organizuojant Prūsijos lietuvius ir agituojant stoti į Lietuvos kariuomenę. Remiantis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve saugomais dokumentais, nagrinėjama Vokietijos karinės ir civilinės vadovybės pozicija dėl Prūsijos lietuvių tarnybos Lietuvos kariuomenėje.

Lietuvos visuomenės angažuotumo problematika Prancūzijos – Rusijos karinio konflikto laikotarpiu istoriografijoje nuolatos sulaukia išskirtinio dėmesio ir yra nagrinėjama pasirenkant įvairius politinius, socialinius, ekonominius,karinius ir civilizacinius aspektus. Bene mažiausiai atlikta lokalių tyrimų, apimančių regionų, ypač atskirų vietovių, istorinių retrospektyvų, siekiant išsiaiškinti jų bendruomenių veikimo karo sąlygomis istorines aplinkybes, ypatybes ir jas lemiančius veiksnius.