Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnio tema – Vitebsko mūšis, įvykęs 1664 m. birželio 16 d. Šiame susirėmime Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Mykolo Kazimiero Paco, kurioje buvo apie 3000 karių, visiškai sutriuškino Maskvos Naugardo junginio („razriado“)1 pajėgas, vadovaujamas kunigaikščio Ivano Chovanskio (Ивáн Андрéевич Ховáнский) (apie 6000 karių). Priešas patyrė didžiulių nuostolių, o tai reiškė, kad šiaurinė caro kariuomenės grupuotė keliems mėnesiams buvo visiškai eliminuota iš tolesnių veiksmų. Nors lietuviams nepavyko užimti paties Vitebsko, užsitikrinę šią kryptį, jie sugebėjo susitelkti į veiksmingą pagrindinių Maskvos pajėgų atrėmimą Dniepro linijoje.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės sunkiosios kavalerijos dalinių kovos 1648–1676 m. karuose su kazokais, Maskvos valstybe, vėliau – Turkija ir totoriais. Pirmojoje jo dalyje analizuojami tuo laikotarpiu įvykę Lietuvos kariuomenės vidaus struktūros pokyčiai, dėl kurių husarai pamažu prarado dominuojamą padėtį, užleisdami vietą vidutinei ir lengvajai kavalerijai.

Straipsnyje aptariami XVII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės husarų tekstai, jais remiantis analizuojamos sunkiosios kavalerijos karių patirtys XVII a. karuose su Rusija, Švedija ir Osmanų imperija bei karybos istorijai svarbūs reiškiniai. Remiantis karuose tiesiogiai dalyvavusių kavaleristų atsiminimais ir korespondencija, aptariamas husarų pasiruošimas ir dalyvavimas karo veiksmuose, jų vaidmuo mūšiuose, taip pat karių požiūris į vadovybę, santykiai su savo dalinio ir kitų dalinių kariais, disciplinos klausimai bei karinės tradicijos. Sunkiųjų kavaleristų tekstai atskleidžia ir svarbius Lietuvos kariuomenės dalyvavimo XVII a. karuose aspektus. Tai gyvas savo kariuomenės ir priešų kariuomenių veiksmų aprašymas, karo veiksmų teatrais tapusių kraštų ir jų vietovių apibūdinimas.