Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Lietuvos kariuomenės Karo sanitarijos tarnyba buvo pradėta formuoti 1918 m. gruodžio 5 d. įkuriant Sanitarijos skyrių, ir tai rodo jos svarbą besikuriančiai kariuomenei. Straipsnyje, remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais bei istoriografija, analizuojama Karo sanitarijos tarnybos struktūra ir veikla 1918–1940 m. Atskirai nagrinėjami tarnybos sukūrimo ir veiklos Nepriklausomybės karo metu ypatumai. Antroje dalyje, apimančioje 1923–1940 m., daugiausia dėmesio skiriama tarnybos pertvarkai pagal taikos meto etatus ir atskirų veiklos sričių pristatymui pagal tarnybai priskirtas sritis. Aptariama tarnybos struktūra ir jos pritaikymo kariuomenės reikmėms aspektai, išskiriant Karo ligoninės, sveikatos tikrinimo komisijų, kariuomenės dalinių sanitarinės būklės inspekcijų, tarnybos veiklą epidemijų atvejais, pasirengimo mobilizacijai, sanitarinių stočių-sanatorijų steigimo klausimus.

Tarpukario Lietuvos kariuomenės gynybos planuose priedanga – vienas svarbiausių elementų, lemiančių mobilizacijos ir tolesnių karinių operacijų sėkmę. 1939 m. rudenį, kaimyninėse valstybėse kilus kariniam konfliktui, buvo paskelbta visų, išskyrus I ir II, atskirųjų pasienio apsaugos batalionų mobilizacija. Šie priedangos daliniai buvo formuojami prie pat valstybės sienos, turėjo pirmieji sutikti ir stabdyti priešą, taip vykdydami priedangos užduotis ir laimėdami laiko visos kariuomenės mobilizacijai atlikti. Šiame straipsnyje analizuojama V atskirojo pasienio apsaugos bataliono veikla: jo formavimo ypatumai, pašauktųjų tarnauti patikimumas ir lojalumas valstybei, kaip buvo organizuojama tarnyba, vykdomos užduotys, bataliono pasirengimas, kovinė galia susiklosčiusioje situacijoje, logistika, buitis, išformavimas. Pateikiamos bataliono dalinių išdėstymo schemos. Autoriaus nuomone, to laikotarpio tekstai pagyvina straipsnį ir suteikia jam įdomių atspalvių, todėl pirminių šaltinių kalba taisyta minimaliai.