Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje buvo skatinama domėtis šaudyba ir tobulinti šaudymo įgūdžius. Kokybiškai įgyvendinta kovinio rengimo programos dalis, apimanti šaudybą, buvo laikoma būtina, bet nepakankama sąlyga. Dėl šios priežasties, pasibaigus Nepriklausomybės karui, Lietuvos kariuomenės vadovybė pradėjo kurti sistemą, skatinančią gerinti šaudymo įgūdžius. Organizuojant įvairias šaudymo varžybas, raginant domėtis šaudymo sportu, o svarbiausia – sukuriant apdovanojimų sistemą buvo skatinama tobulinti šaudymo įgūdžius. Varžymusi grįsta sistema XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo teigiamą poveikį skatinant karius domėtis šaudyba ir gerinti asmeninius šaudymo įgūdžius.

Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema. Siekiama nustatyti, kaip buvo rengiami lakūnai ir oro žvalgai, aptarti konceptualius rengimo sistemos pokyčius. Straipsnyje skraidančiojo personalo rengimo sistema analizuojama pagal autoriaus sudarytą analizės modelį, kurį sudaro trys pjūviai: atranka, rengimo pakopos ir programa bei rengimo priemonės ir jame dalyvavę kariai.