Straipsnyje nagrinėjama Rusijos vidaus politikos proceso sudedamojo ir išskirtinio elemento, vadinamojo rinkimų ciklo, apimančio 2003 metų Valstybės Dūmos ir 2004 metų prezidento rinkimų laikotarpius, demokratiškumo problema. Pirmiausia pateikiama politinio režimo, kaip esminio veiksnio, darančio įtaką rinkimų turiniui, bendroji prieš rinkimus išryškėjusi charakteristika. Ypatingas dėmesys skiriamas Valstybės Dūmos ir prezidento rinkimų kampanijų procedūrų eigos demokratinių reikalavimų pažeidimams bei analizuojama proprezidentinės partijos „Vieningoji Rusija“ išskirtinė programinė „demokratinė“ pozicija dėl vyriausybės formavimo remiantis rinkimų į Dūmą rezultatais. Aptariami rinkimų politiniai rezultatai, kurie dar ketveriems metams legitimizavo Putino vykdomą politinės monocentristinės valdžios stiprinimo ir demokratinių procesų „įšaldymo“ kursą, pabrėžiama, kad tai pasiekta pažeidžiant demokratinį atstovavimo principą, kadangi rinkimų procedūrų metu nebuvo užtikrintos lygios sąlygos visiems politinių varžybų dalyviams. Taigi pastarieji rinkimai netapo tolesnės demokratijos sklaidos indikatoriumi.