Vykstant 2004 m. dvigubai NATO ir ES plėtrai Baltijos valstybėse pereinamasis procesas po šaltojo karo Baltijos jūros regione eina į pabaigą. Straipsnyje teigiama, kad dėl to ne tik kyla klausimų, bet gali pasikeisti bendradarbiavimo šiame regione pobūdis. Tvirtinama, kad 1990-aisiais svarbiausias akstinas bendradarbiauti buvo idealizmas ir saugumas, o bendradarbiavimo regione konceptualizacija, kaip identiteto ir savitumo kūrimo projektas, - vienas iš svarbiausių elementų. Pasibaigus pereinamajam procesui, pagrindiniai šio politinio projekto motyvai nebėra tokie svarbūs ir dėl to idealistinį regioninio bendradarbiavimo pobūdį keičia labiau pragmatiški, funkcionalūs ir savanaudiški aspektai. Tačiau tvirtinama, kad nors šalių idealizmas, solidarumas ir internacionalizmas mažėja, tačiau visiškai neišnyksta ir vis labiau tampa neatskiriama regiono tarptautinio įvaizdžio ir identiteto dalimi.