Nors Lietuva jau daugiau nei treji metai yra tarptautines antiteroristinės koalicijos nare, susidurianti su visais su tuo susijusiais iššūkiais (tiek papildomais tarptautiniais įsipareigojimais, tiek naujomis grėsmėmis savo saugumui), terorizmo studijos joje dar tebėra embriono stadijoje. Lietuviškai terorizmo fenomeno tematika rašančių autorių praktiškai nėra. Tad nėra ir šios srities studijų diskurso. O tai reiškia, kad nėra susiformavusios terminijos ir nusistovėjusių akademinės kalbos sąvokų, leidžiančių giliau pažvelgti ne tiek į terorizmo kaip reiškinio prigimtį (tai pasaulyje daroma jau ne mažiau kaip keturis dešimtmečius), kiek į terorizmo sampratą čia, Lietuvoje.

Terorizmą skatinančios priežastys, teroristų motyvacija bei tikslai, grėsmių realumo suvokimas ir pasirengimas su jomis dorotis tiek valstybiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu - visa tai yra šio straipsnio objektas. Nors straipsnyje nesiekiama atlikti lyginamosios Lietuvos ir kitų valstybių situacijos bei praktikos analizės, atvejis nagrinėjamas tarptautinio terorizmo bei visuotinės antiteroristinės kampanijos kontekste.

Šiame straipsnyje savotiškas šablonas buvo nesena (2004 m. pavasarį paskelbta), Suomijos Tarptautinių reikalų instituto užsakyta Tobio Archerio (Toby Archer) studija International Terrorism and Finland, kurioje nuosekliai aptariama terorizmo grėsmė Suomijai.