Straipsnyje, remiantis moksline literatūra, teisine ir statistine medžiaga yra atliekama sąvokos „saugumas“ interpretacija, pateikiamas šalies saugumo supratimas, analizuojamas Nacionalinio saugumo strategijos formavimo procesas. Išryškinamos nacionalinio saugumo strategijos sudėtinės dalys bei ekonominio saugumo strategijos vieta nacionalinių strategijų kontekste. Parodoma, kaip nacionalinių strategijų kontekste priimami sprendimai (operatyviniai ir strateginiai) priklauso nuo grėsmių svarbumo ir jų pasireiškimo tikimybės. Pagrindžiama, kad ekonominio saugumo strategija yra ekonomikos strategijos sudėtinė dalis.

Toliau atskleidžiama grėsmių ekonominiam saugumui kompozicija, parodoma, kad grėsmės gali būti išorinės ir vidinės.

Parodoma šalies ekonominės politikos ryšys su ekonominiu saugumu.

Taip pat įvardijamos tos grėsmės, kurios gali pakenkti Lietuvos ekonominiam saugumui bei atliekama jų analizė. Apibrėžiami veiksniai, lemiantys ekonominio saugumo rodiklių pokyčius.

Grėsmių ekonominiam saugumui analizės praktiškai neįmanoma atlikti be ekonominio saugumo strategijos konteksto arba tokia analizė metodologine prasme būtų neišsami. Kita vertus, autorius nepretenduoja į labai išsamią grėsmių ekonominiam saugumui analizę.