Dažnai naudojamas terminas „globalinis karas su terorizmu“ yra tapęs įprastu Vakarų pasaulio politinių lyderių, akademikų ir analitikų leksikoje. Tačiau jis sukelia nemažai prieštaravimų bei interpretacijų, kurie nepadeda suvokti vykstančio konflikto esmės ir dinamikos. Pirmiausia reikia pripažinti, jog tai yra karas, kuriame konfliktuojančios pusės siekia politinių tikslų ir naudoja prievartą jiems pasiekti. Turint omeny, kad viena iš šių pusių yra nevalstybinis veikėjas, produktyviausias kelias yra bandyti taikyti seniai egzistuojančią ir gerai išplėtotą sukilimo ir kontrsukilimo teoriją, iki šiol naudotą tik konfliktui valstybės viduje tarp vyriausybės ir sukilėlių. Didele dalimi „globalinio karo su terorizmu“ strateginė logika atitinka šios teorijos principus, tačiau juos taikyti reikia šiai teorijai neįprastoje aplinkoje – tarptautinės sistemos lygyje, su globalinės ir transnacionalinės dimensijos dikuotuojamais savitais iššūkiais.