Straipsnyje nagrinėjama karinė integracija ir jos įtaka posovietinėje erdvėje. Pagrindinis tyrimo objektas yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kuri jungia dalį buvusios Sovietų Sąjungos valstybių. Šios organizacijos karinė veikla, įtaka ir funkcijos nėra plačiai nagrinėtos. Tai viena iš nedaugelio organizacijų, kuri kuria karines pajėgas ir bando spręsti saugumo klausimus regioniniu lygmeniu. Straipsnis yra padalintas į keletą dalių. Pirmoje dalyje aiškinama karinė integracija ir jos įtaka valstybių kariniam ir politiniam bendradarbiavimui. Karinė integracija yra naujas elementas politikos moksluose, todėl tikėtina, kad teoriniai svarstymai ir karinės integracijos skaidymas į etapus pasitarnaus tolesniems tyrimams. Antroje dalyje didesnis dėmesys skiriamas pačiai organizacijai, jos formavimosi etapams, teisinei bazei ir karinėms struktūroms. Straipsnio pabaigoje daromos išvados, kad organizacija įžengė į galutinį karinės integracijos etapą, kuris apibrėžiamas kaip funkcinė priklausomybė. Karinės pajėgos tampa veikiančios viena kitą ir bendra vadovavimo struktūra užtikrina tolesnę integracijos plėtrą.