Demokratizacijos pastangos Vidurio Rytuose yra banguotos, kai trumpalaikę, į demokratizaciją vedančių, reformų bangą keičia reformas paralyžiuojančio ar net naikinančio „atoslūgio“ periodas. Siekdama atgaivinti, sustiprinti ir paspartinti stringančią demokratizaciją Vidurio Rytuose Busho vadovaujama JAV administracija praktiškai vienašališkai ėmėsi iki tol neregėtų, aktyvių, tiesioginių, plataus masto veiksmų regione. Pradėjusios okupacijas Afganistane ir Irake prezidento Busho vadovaujamos JAV buvo priverstos kartu vadovauti ir dviems didžiulėms „valstybingumo kūrimo“ operacijoms. Abiem atvejais JAV pasirinko įsivaizduotą greitesnį kelią – per institucinei demokratijai būtinų centrinių valstybės valdymo struktūrų sukūrimą. Didžiausias demokratizacijos Vidurio Rytuose paradoksas yra toks, kad, JAV pradėjus aktyviai diegti demokratiją regione (per išorinę demokratizaciją, kai kada dar vadinamą „demokratizacija per prievartą“), demokratijos paklausa (ir vidinės demokratizacijos perspektyvos) jame mažėja, o JAV dirbtinai sukurta institucine demokratija bandomuosiuose projektuose Afganistane ir Irake pasinaudojo nebūtinai demokratiškai nusiteikusios jėgos.