Analizuojant 2006–2008 m. Didžiosios Britanijos ir Rusijos dvišalių santykių problemas per simbolinių žaidimų užsienio politikoje koncepciją parodoma, kaip Rusija sugebėjo sukurti ir išlaikyti asimetrinį dvišalių santykių su Didžiąja Britanija pobūdį, leidusį turėti santykių ir problemų apibrėžimo iniciatyvą bei formuoti savas žaidimo taisykles. Straipsnyje ne tik atskleidžiama, kaip iš pažiūros lyg ir dėl nereikšmingos istorijos dvi šalys gali ilgai nesutarti, bet ir parodoma, kaip „pralaimimi“ simboliniai užsienio politikos žaidimai visų pirma dėl to, kad nesusigaudoma, koks žaidimas yra žaidžiamas.