Straipsnyje nagrinėjami demokratinių šalių žvalgybos tarnybų ir politikos institucijų santykiai bei apžvelgiamos tarp šių dviejų subjektų dažniausiai kylančios įtampos bei iššūkių priežastys. Šios publikacijos tikslas yra išnagrinėti šiuolaikinės demokratinės valstybės žvalgybos tarnybos santykius su šalies politinėmis institucijomis, nustatyti pagrindinius iššūkius ir nesutarimus tarp šių institucijų bei jų priežastis, pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų išvengti ar bent sumažinti šiuos iššūkius ir jų poveikį žvalgybos veiklai.

Pagrindinė šių santykių dilema yra nepakankamai gerai suprantamas žvalgybos vaidmuo, galimybės ir apribojimai. Todėl pirmiausia yra nagrinėjami žvalgybos uždaviniai ir pateikiamas žvalgybos apibrėžimas. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės santykių tarp žvalgybos tarnybos ir politinių institucijų problemos: prioritetų ir poreikių žvalgybos tarnybai nesuformulavimas ir grįžtamojo ryšio nebuvimas, per daug glaudūs ryšiai arba atvirkščiai – sąveikos nebuvimas ir žvalgybos proceso politizavimas.

Pripažįstant neišvengiamą iššūkį – politikų bandymus paveikti žvalgybos procesą, siekiant išvengti žvalgybos politizavimo poveikio, straipsnyje siūlomas sprendimas sukurti sisteminius ryšius, kurie grįsti pasitikėjimu bei profesiniu supratimu apie skirtingą vienas kito atsakomybę, galimybes ir apribojimus. Akcentuojama takoskyra tarp abiejų – politikos ir žvalgybos – sričių.