Straipsnyje pateikiama karinio pokyčio įtakos tarptautiniams santykiams analizės ir vertinimo teorinė prieiga bei karinio pokyčio įtakos skirtingų istorijos laikotarpių tarptautinėms sistemoms interpretacijos. Pirmoje straipsnio dalyje apibrėžiama esminio karinio pokyčio sąvoka, esminio karinio pokyčio ciklas tarptautinėje sistemoje ir pateikiamos puolimo ir gynybos balanso teorijos įžvalgos, vertinančios karinio pokyčio įtaką tarptautiniams santykiams. Antroje straipsnio dalyje analizuojami esminių karinių pokyčių poveikio tarptautinei sistemai atvejai laikotarpiu iki branduolinio ginklo išradimo (XV–XVII a. vykusios artilerijos, šaunamųjų ginklų ir karo laivybos revoliucijos). Branduolinio ginklo eroje analizuojamas karinių pokyčių vaidmuo šaltojo karo metu ir jam pasibaigus, t.y. šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje. Straipsnyje teigiama, kad esminiai kariniai pokyčiai laikotarpiu iki branduolinio ginklo atsiradimo lemdavo valstybės išlikimą arba suteikdavo išskirtinių galimybių įtvirtinti savo galią kitų valstybių atžvilgiu, o branduolinio ginklo eroje karinių pokyčių poveikis tapo gerokai subtilesnis. Tvirtinama, kad tokie pokyčiai šaltojo karo metu atlikdavo bipoliarinės tarptautinės sistemos subalansavimo vaidmenį, o po šaltojo karo karinių pokyčių įtaka yra destabilizuojanti.