Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių tautybės jaunimo pažeidumas informacinėms atakoms, kuriomis siekiama paveikti psichologiškai, t. y. keisti ar formuoti požiūrį. Yra keliamas klausimas, ar lietuvių jaunimo šališkumas naujienų šaltiniams ir pasyvumas politinėms naujienoms gali sąlygoti jų pažeidumą atakoms. Klausimui atsakyti pasitelktos propagandos ir įtikinėjimo studijų įžvalgos, pagal kurias suformuotas kvazieksperimentinis tyrimas. Apskritai vertinant aptikta, kad visų tyrimo dalyvių požiūris reikšmingai blogėjo jiems pateikus propagandinio pobūdžio informaciją apie ES padėtį, šalies politines institucijas bei apie lenkų mažumą. Tyrimo metu nerasta pakankamai įrodymų, kad tyrime dalyvavęs lietuvių jaunimas buvo imlesnis propagandiniams produktams tuomet, kuomet jis buvo nemotyvuotas įsigilinti į pateiktą informaciją, o pateikiama informacija buvo iš galimai patikimo šaltinio.