Straipsnyje nagrinėjamos naujausios branduolinio atgrasymo ir strateginio stabilumo tyrimų tendencijos. Straipsnyje apžvelgiama strateginio stabilumo tyrimų raida, bandoma paaiškinti šiuolaikinio branduolinio atgrasymo ypatybes ir pokyčius. Šaltojo karo metu supervalstybės sukūrė tarptautinę praktiką ir nerašytas branduolinio atgrasymo taisykles. Politinė praktika susiformavo kartu su išsamiais branduolinio atgrasymo tyrimais, kurie buvo pagrįsti racionalaus pasirinkimo teorijomis ir žaidimų modeliavimu. Šiuolaikiniai tarptautiniai santykiai bando iš naujo atrasti branduolinio atgrasymo tyrimus, pažvelgti ir įvertinti, kiek yra pakitusi strateginė aplinka ir strateginis stabilumas. Kai kurie mokslininkai iš naujo atranda Šaltojo karo tarptautinių santykių tyrimų modelius ir juos pritaiko šiandieniniam pasauliui, kiti ieško naujų analizės galimybių. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas pirmojo smūgio, krizės ir ginklavimosi varžybų stabilumo sąsajoms. Bandoma paaiškinti, kaip strateginės aplinkos pokyčiai gali padėti geriau suprasti šiuolaikinį branduolinį atgrasymą. Aptariama, ar ir kokiomis sąlygomis branduolinis paritetas, pirmojo smūgio stabilumas, ginklų kontrolės pusiausvyra gali užtikrinti strateginį stabilumą ir garantuoti ilgalaikį karinį balansą.