Remdamiesi žiniasklaidos vartojimo teorijomis, analizuojame karinių grėsmių sampratas ir vertinimus. Analizėje remiamės Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos (vykdytos „Vilmorus“ 2016 m. pavasarį, N = 1004) duomenimis. Tyrimas rodo, kad žiniasklaidos vartojimo poveikį sustiprina kai kurie individualios politinės kompetencijos bruožai, kad karinių grėsmių sampratas veikia bulvarinė spauda, rusiška TV bei kokybiška spauda, kad skirtingų karinių grėsmių sampratas formuojančių veiksnių rinkiniai yra skirtingi. Labiausiai žiniasklaidos poveikio mastą veikia asmens tautinė priklausomybė, išsilavinimas, pajamos, dalyvavimas rinkimuose, politinis išprusimas, tarpasmeninė komunikacija politinėmis temomis bei kairės–dešinės savęs identifikavimas.