Straipsnyje tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais nagrinėjama po Rusijos karo Ukrainoje ypač aktualizuota hibridinių karo bei grėsmių tema. Pirmiausia, apžvelgiami teoriniai debatai dėl hibridinių grėsmių apibrėžimo išskiriant pagrindinius jų elementus bei remiantis jais įvertinami Europos Sąjungos ir NATO naudojami apibrėžimai. Antra, remiantis Baltijos valstybių ir plačiau – Lietuvos – pavyzdžiais straipsnyje pateikiami praktiniai Rusijos keliami iššūkiai, susiję su hibridinėmis grėsmėmis. Galiausiai, išskyrus pagrindines kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones, apžvelgiami šiuo klausimu pastaraisiais metais Lietuvos, ES ir NATO lygmeniu priimti sprendimai.