Pastaruoju metu NATO karių Baltijos valstybėse padaugėjo dėl kintančios tarptautinės aplinkos, padidėjusio potencialių pavojų ir grėsmių lygio ir būtinybės sustiprinti atgrasymo priemones regione. Varšuvoje ir Velse vykusiuose NATO viršūnių susitikimuose priimtų sprendimų pagrindu Estija, Latvija ir Lietuva turės priimti bataliono dydžio kovines grupes. Straipsnyje siekiama išnagrinėti, kaip priimančiosios šalies parama (PŠP; angl. Host Nation Support, HNS) gali prisidėti prie nacionalinės gynybos ir prie Baltijos valstybių savarankiškos gynybos pajėgumų. PŠP sąvoka figūruoja visų trijų šalių nacionalinės gynybos koncepcijose. Tačiau ją pradėta aktyviai naudoti ir taikyti tik per pastaruosius dvejus metus. Straipsnyje teigiama, kad intensyvesnis PŠP sistemos inkorporavimas į nacionalinės gynybos politiką padeda plėtoti pajėgumus tokiose srityse kaip nacionalinė karinė logistika, infrastruktūra ir civilių ir karių bendradarbiavimas. Šie pajėgumai gali būti naudingi kaip nacionalinės gynybos tąsa.