Straipsnyje pateikiamas „Krymo susivienijimo su Rusija“ vertinimas šiuolaikinės tarptautinės teisės požiūriu ir nagrinėjami argumentai, kuriuos pasitelkia aneksiją, t. y. prievartinį teritorijos prijungimą prie savosios teritorijos, neigiantys Rusijos teisės mokslininkai. Atskleidžiama, kaip pakito Rusijos oficiali pozicija ir teisės doktrina dėl tautų teisės į apsisprendimą turinio, palyginti su šio principo aiškinimu, dominavusiu prieš JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui paskelbiant konsultacinę išvadą „Dėl Kosovo vienašalio nepriklausomybės paskelbimo atitikties tarptautinei teisei“. Taip pat nustatomos argumentavimo strategijos, kurios pasitelkiamos siekiant pateikti Rusijos Federacijos politiniams interesams palankų tarptautinės teisės normų aiškinimą. Atskleidžiama, kaip Rusijos Federacijai palankią poziciją kuriančių Rusijos teisės mokslininkų darbuose tarptautinės teisės sąvokoms suteikiamas naujas turinys, teisiniai argumentai derinami su šiuolaikinės tarptautinės teisės požiūriu irelevantiškais teiginiais ir teoriniais konstruktais, taip ištrinant ribas tarp teisinės ir neteisinės argumentacijos bei formuluojant Rusijos politiniams interesams naudingą pseudoteisinį naratyvą.