Tarptautinė bendruomenė skiria daug dėmesio nusikalstamumui ir socialinio-politinio pobūdžio incidentams kibernetinėje erdvėje. Deja, į įtariamųjų, atsakingų už kibernetinėje erdvėje vykdomus įsilaužimus, susietus su intelektualinės nuosavybės, asmeninių duomenų, pinigų pasisavinimo atakomis ir tinklo paslaugų žlugdymu, sąrašą papuola ne tik dėmesio siekiantys studentai programišiai, kibernetiniai nusikaltėliai ar socialinės-politinės pakraipos programišiai, bet ir vyriausybės. 2010 m. birželio mėn. pasirodžius kenkėjiškai Stuxnet tipo programinei įrangai, sukurtai naikinti specialiai numatytus ypatingos svarbos infrastruktūros komponentus, buvo bene pirmasis požymis, kad kai kurios valstybės ėmėsi piktavališkos veiklos kibernetinėje erdvėje. Aktyvaus valstybių kibernetinių atakų rengimo ir vykdymo prieš ypatingos svarbos kitų valstybių infrastruktūras problema tarptautinės bendruomenės buvo ignoruojama. Šios atakos kelia nacionalinio saugumo problemų dėl grėsmių ekonominei ir socialinei valstybių gerovei. Tačiau kai visur esanti kibernetinė erdvė yra kaip bendra aplinka, kur vyksta visi šiuolaikiniai pramoniniai procesai ir plėtojama sąveika tarp kitų valstybių ypatingos svarbos infrastruktūrų, kibernetinio saugumo klausimai peržengia vienos valstybės ribas. Tarptautinė bendruomenė privalo imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad valstybėms naudojant šį naująjį ginklą, jis netaptų nevaldomas ir nesukeltų naujų dar rimtesnių tarptautinių konfliktų. Pateikiami trys šios problemos sprendimai ir galimas šios ardomosios valstybių veiklos kibernetinėje erdvėje valdymo tarptautiniu lygmeniu modelis.