Straipsnio tikslas – aptarti ir įvertinti Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) reikšmę, išsikeltus bei pasiektus tikslus ir politinius pirmininkavimo rezultatus Lietuvos nacionaliniams interesams, užsienio bei saugumo politikai. Straipsnyje keliami klausimai, kokiais motyvais vadovaudamosi valstybės siekia pirmininkauti ESBO, kaip formuluoja savo pirmininkavimo darbotvarkes ir kokius tenka prisiimti įpareigojimus ESBO pirmininkaujančioms šalims. Teigiama, kad Lietuvos pirmininkavimo ESBO motyvacija evoliucionavo nuo ryškių nacionalinių interesų gynimo pastangų (politinių tikslų) iki formalių ESBO funkcijų užtikrinimo įsipareigojimų (funkciniai/technokratiniai tikslai). Tyrime konstatuojama, kad nepaisant didelio aktyvumo ir diplomatinių pastangų, galutinis Lietuvos pirmininkavimo rezultatas buvo kiek nuviliantis – tik dalis prioritetiniais uždaviniais laikytų pasiūlymų galiausiai buvo priimti ESBO Ministrų Taryboje.