Straipsnyje atskleidžiama, kaip Vytauto Didžiojo karo muziejus, remdamasis geriausiomis Europos muziejininkystės tradicijomis, tyrė karybos istoriją, rengė ekspozicijas, kūrė tradicijas ir ceremonijas ir auklėjo visuomenę Tėvynės meilės dvasia. Įvertinami ir skaudūs okupacijų padariniai, išskirtinis muziejaus vaidmuo atgimimo laikotarpiu, atkuriant senąsias ir kuriant naujas tradicijas.