Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti sudėtingą Pirmajame pasauliniame kare naudotų 42 cm kalibro apgulos pabūklų raidos kelią nuo pakrančių minosvaidžio iki legendinės „Storosios Bertos“ sukūrimo, atskleisti paslaptimis apaugusių šios serijos pabūklų kilmę, sėkmingo, bet palyginti trumpo jų naudojimo priežastis.

Darbe aptariama šių apgulos pabūklų kūrimo eiga, techninės galimybės, bandoma įvertinti jų reikšmę, įveikiant Kauno tvirtovės fortus, ir kaip tai buvo pateikta Vokietijos periodinės spaudos publikacijose apie Kauno tvirtovės puolimą. Apžvelgiami Vakarų Europos įtvirtinimų puolimai ir fortifikacinių statinių galimybės atlaikyti to meto apgulos artilerijos apšaudymą.

Straipsnyje panaudoti to laikotarpio amžininkų atsiminimai, periodika. Atlikus praktinius matavimus naudojant šiuolaikines technologijas, galima įvertinti atstumus nuo pozicijų iki taikinių, pataikymų vietų ir šūvių trajektorijas, kas leidžia iš dalies užpildyti istorijos spragas, bet kartu iškelia naujų klausimų būsimiems tyrėjams.